Mineralinės medžiagos – nedidelis kiekis, didelė reikšmė
Mineralinės medžiagos sudaro apie 4 % kūno masės, tačiau jų vaidmuo organizme – esminis. Jos dalyvauja beveik visuose gyvybiniuose procesuose.
Pagrindinės funkcijos
Mineralinės medžiagos:
-
dalyvauja osmosinio slėgio palaikyme (nuo jo priklauso kraujo kūnelių forma);
-
svarbios nervų sistemos veiklai;
-
dalyvauja endokrininių liaukų funkcijoje;
-
reikšmingos kraujo krešėjimui;
-
būtinos fermentų ir liaukų sekretų sudėčiai;
-
palaiko kraujo tūrį bei nervų ir raumenų aktyvumą;
-
dalyvauja virškinimo sulčių susidaryme;
-
reikšmingos kraujo forminių elementų gamybai;
-
svarbios pieno liaukų sekrecijai;
-
tiesiogiai susijusios su vandens apykaita.
Mineralinės druskos, patekusios su virškinimo sultimis, didžiąja dalimi vėl rezorbuojamos į organizmo vidinę terpę. Normaliai jų tarpusavio santykis organizme išlieka pastovus.
Makroelementai ir mikroelementai
Pagal kiekį organizme mineralinės medžiagos skirstomos į:
Makroelementus
(kurių organizme yra daugiau)
-
kalcis
-
fosforas
-
kalis
-
natris
-
magnis
-
chloras
-
siera
-
geležis
Mikroelementus
(kurių randama mažais kiekiais)
-
manganas
-
kobaltas
-
molibdenas
-
jodas
-
fluoras
-
nikelis
Pagal funkciją mineralines medžiagas galima suskirstyti į:
1. Struktūrines
(kaulams, dantims, odai, plaukams)
– kalcis, fosforas, magnis, siera, fluoras.
2. Dalyvaujančias biologiškai svarbiuose junginiuose
– geležis, varis, kobaltas, jodas, cinkas, fosforas, magnis.
3. Elektrolitus
– natris, kalis, chloras.
4. Turinčias įvairų ar dar ne iki galo nustatytą poveikį
– selenas, manganas, molibdenas, chromas.
Šarminiai ir rūgštiniai mineralai maiste
Augaliniai produktai (daržovės, vaisiai, uogos, ankštiniai) ir pieno produktai dažniau pasižymi šarminėmis savybėmis – juose gausu kalcio, magnio, kalio.
Mėsa, žuvis, duona, kruopos, kiaušiniai – dažniau rūgštinių mineralinių druskų šaltinis (dėl sieros, fosforo, chloro).
Šiuo metu daugiau dėmesio skiriama šarmingesnei mitybai, akcentuojant didesnį augalinės kilmės produktų vartojimą.
Subalansuotos mitybos proporcijos
Sveikų vyresnių vaikų ir suaugusiųjų paros energijos struktūra turėtų būti:
-
12 % – baltymai
-
30 % – riebalai
-
58 % – angliavandeniai (iš jų iki 10 % – cukrūs)
-
25–30 g – maistinės skaidulos
-
4–5 g – druska
Vanduo ir mineralinės medžiagos, nors energijos neteikia, yra būtini tam, kad visa ši sistema veiktų sklandžiai. Be jų neįmanoma nei medžiagų apykaita, nei ląstelių veikla, nei gyvybinių funkcijų palaikymas.
