Vanduo – vidinės pusiausvyros pagrindas
Vanduo ir mineralinės medžiagos organizme glaudžiai susiję, tačiau pirmiausia – apie vandenį. Be jo negali vykti nė vienas gyvybinis procesas. Tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens, jos gali normaliai funkcionuoti.
Skirtinguose audiniuose vandens kiekis nevienodas, tačiau apskritai jis sudaro didžiausią žmogaus kūno dalį. Organizmas palaiko santykinai pastovų vandens kiekį – paprastai pašalinama tiek, kiek jo gaunama.
Vanduo šalinamas:
-
pro inkstus su šlapimu,
-
pro odą su prakaitu,
-
pro plaučius vandens garų pavidalu,
-
su išmatomis.
Kartu su vandeniu pasišalina ir medžiagų apykaitos produktai bei dalis mineralinių medžiagų. Skysčių pastovumą organizme reguliuoja inkstai ir pagumburis.
Vandens poreikis
Fiziologinis vandens poreikis priklauso nuo kūno masės. Orientacinė formulė:
iki 20 kg – apie 1500 ml per parą
virš 20 kg – papildomai ~20 ml kiekvienam kilogramui
Vandens poreikis didėja:
-
karštą dieną (dėl prakaitavimo),
-
sergant,
-
vartojant daugiau baltymingo maisto (dėl apykaitos produktų šalinimo),
-
valgant sūrų, saldų ar rūgštų maistą.
Vartojant daugiau angliavandenių ir riebalų, vandens poreikis gali būti šiek tiek mažesnis, nes jų skilimo metu susidaro daugiau metabolinio vandens.
Svarbu laikytis saiko:
-
nuolat gerti tik virintą vandenį nerekomenduojama, nes jame mažiau mineralinių medžiagų;
-
nuolat vartoti tik mineralinį vandenį taip pat netikslinga dėl didesnio druskų kiekio.
Karštomis dienomis, gausiai prakaituojant, galima rinktis mineralizuotą vandenį, kad būtų kompensuojami netekti elektrolitai.
Vandens reikšmė organizmui
Vanduo:
-
palaiko vidinės terpės homeostazę;
-
sudaro sąlygas fermentinėms reakcijoms vykti;
-
yra geras mineralinių ir kitų medžiagų tirpiklis;
-
dalyvauja baltymų, nukleino rūgščių, lipidų struktūros palaikyme;
-
padeda reguliuoti kūno temperatūrą;
-
kartu su geriamu vandeniu organizmas gauna dalį mineralinių medžiagų.
Pakankamas vandens kiekis – viena iš pagrindinių normalaus organizmo funkcionavimo sąlygų.
