Baltymai – organizmo statybinė medžiaga
Baltymai yra pagrindinė organizmo statybinė (plastinė) medžiaga. Iš jų formuojasi audiniai, ląstelės, fermentai, hormonai. Kitaip tariant, be baltymų organizmas tiesiog negalėtų nei augti, nei atsinaujinti, nei tinkamai funkcionuoti.
Baltymai sudaryti iš aminorūgščių. Jos skirstomos į:
- pakeičiamas – organizmas gali jas pasigaminti pats,
- nepakeičiamas – jų organizmas nesintetina, todėl būtina gauti su maistu.
Suaugusiam žmogui būtinos 8 nepakeičiamos aminorūgštys, vaikams – 10 (augančiam organizmui papildomai svarbus ir histidinas).
Nepakeičiamos aminorūgštys:
leucinas, izoleucinas, lizinas, metioninas, fenilalaninas, treoninas, triptofanas, valinas (bei histidinas augimo laikotarpiu).
Kadangi skirtinguose maisto produktuose aminorūgščių kiekiai nevienodi, labai svarbus mitybos įvairumo principas. Vartojant įvairius maisto produktus, galima užtikrinti visų reikalingų aminorūgščių gavimą.
Gyvūniniai ir augaliniai baltymai
Nepakeičiamų aminorūgščių daugiau yra gyvūninės kilmės baltymuose. Dėl to jie laikomi biologiškai vertingesniais – juose daugiau triptofano, lizino bei sieros turinčių aminorūgščių.
Augaliniuose baltymuose dažniau vyrauja pakeičiamos aminorūgštys. Tačiau organizmui reikalingi mišrūs baltymai – tiek augaliniai, tiek gyvūniniai. Subalansuota mityba leidžia pasiekti tinkamą aminorūgščių santykį.
Suaugusiam žmogui per parą rekomenduojama apie 0,8 g baltymų kilogramui kūno masės, tai sudaro maždaug 12–15 % paros energinės vertės. Apie pusę reikalingo kiekio rekomenduojama gauti iš gyvūninės kilmės maisto dėl didesnio nepakeičiamų aminorūgščių kiekio.
Vertingiausiu laikomas kiaušinio baltymas – jo aminorūgščių sudėtis ir tarpusavio santykis geriausiai atitinka žmogaus organizmo poreikius, todėl jis dažnai laikomas baltymo etalonu.
Baltymų reikšmė organizmui
Baltymai organizme atlieka daug svarbių funkcijų:
- yra pagrindinė statybinė ir plastinė medžiaga;
- kartu su fosfolipidais sudaro ląstelių membranų struktūrą ir lemia jų funkciją;
- sudaro fermentų pagrindą, o fermentai katalizuoja visas organizme vykstančias chemines reakcijas;
- daugelis hormonų yra baltyminės prigimties (pvz., parathormonas, pasmegeninės liaukos priekinės dalies hormonai);
- iš baltymų susidaro antikūnai ir apsauginiai fermentai, saugantys nuo infekcijų;
- kraujo plazmos baltymai perneša mineralines medžiagas, vitaminus, riebalus, angliavandenius, kai kuriuos apykaitos produktus ir vaistus;
- hemoglobinas – taip pat baltymas, pernešantis deguonį ir dalyvaujantis anglies dioksido pernašoje;
- dalyvauja hormonų koncentracijos reguliavime;
- užtikrina vitaminų ir mineralinių medžiagų transportą per ląstelių membranas;
- dalyvauja kraujo krešėjimo procesuose (dauguma plazmos krešėjimo faktorių yra baltymai).
Eksperimentiniai tyrimai rodo, kad baltymų trūkumas organizmui sukelia žymesnius sutrikimus nei lipidų ar angliavandenių stygius. Tai dar kartą patvirtina, kad baltymai yra esminė, gyvybiškai svarbi maistinė medžiaga.
Baltymai – tai ne tik skaičius maistinėje lentelėje. Tai medžiaga, iš kurios kuriamas ir nuolat atnaujinamas žmogaus organizmas.
